Vairuotojams
Automobilio konfiskavimas už neblaivų vairavimą: ar padeda argumentas, kad mašina būtina šeimai?
Klausimas, ar konfiskuos automobilį, žmogui dažnai skamba skaudžiau nei klausimas dėl baudos. Automobilis – tai darbas, vaikų vežiojimas, kartais vienintelis būdas nuvežti artimąjį pas gydytoją. Todėl bylose beveik visada pasigirsta tas pats argumentas: „be mašinos mes tiesiog nesusitvarkysime".
2026 m. gegužės 20 d. Aukščiausiasis Teismas šį argumentą įvertino tiesiogiai. Ir atsakymas vairuotojams nepalankus.
Kada automobilis apskritai patenka į konfiskuotino turto sąrašą?
BK 72 straipsnio 2 dalis konfiskuotinu turtu laiko uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą. Kasacinis teismas nutartyje pakartojo, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (16 punktas). Vadinasi, automobilis, kuriuo neblaivus asmuo vairavo, konfiskuotino turto požymius atitinka jau vien dėl to.
Toliau įsijungia 3 dalis: kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Ne „gali būti". Privalo.
Kur riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, rašau atskirai puslapyje BK 281 straipsnis. Trumpai: nuo 1,51 promilės ir be jokio eismo įvykio kalba jau eina apie nusikaltimą, taigi ir apie konfiskavimą.
Ar galima vietoj automobilio sumokėti jo vertę?
Galima, bet tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį – kai turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba jį konfiskuoti būtų netikslinga. Praktikoje ginčas beveik visada sukasi apie tą paskutinį žodį: netikslinga.
Nutartyje kasacinis teismas nustatė aiškią seką (19 punktas): teismas pirma privalo įvertinti galimybę turtą konfiskuoti pagal 1–4 dalis, ir tik nesant tokios galimybės arba esant netikslingumui – spręsti dėl vertės išieškojimo. Ne atvirkščiai.
Kada netikslinga? Kai teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti priemonės tikslai arba kad konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ir dar viena detalė, kurią verta žinoti: nusprendęs išieškoti vertę, teismas privalo tokį sprendimą motyvuoti – ypač tada, kai turtas priklauso pačiam kaltininkui ir jokių kliūčių jį paimti nėra.
Ką konkrečiai spręsdamas nutarė Aukščiausiasis Teismas?
Byloje moteris vairavo sau priklausantį automobilį būdama neblaivi – nustatyta 2,02 promilės. Pirmosios instancijos teismas ją nuteisė ir automobilį konfiskavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš esmės: atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukė, o vietoj automobilio nurodė išieškoti jo vertę – 4 570 Eur. Motyvas – šeima augina suaugusią neįgalią dukterį, kurios priežiūrai reikalinga transporto priemonė.
Prokuroras padavė kasacinį skundą. Aukščiausiasis Teismas jį patenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį be pakeitimų – su bauda, dvejų metų draudimu vairuoti ir automobilio konfiskavimu.
Nutarties 20 punkte suformuluota tai, kas praktikoje svarbiausia:
Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo. Teismų praktikoje aplinkybės, kad automobilis naudojamas rūpinantis neįgaliais artimaisiais ir kad tai vienintelis šeimos automobilis, taip pat savaime šeimos narių interesai, nevertinamos kaip išskirtinės.
Toje pačioje nutartyje (21 punktas) kasacinis teismas pridūrė dar vieną argumentą, kuris bylose kartojasi vis dažniau: tas pats automobilis anksčiau jau buvo panaudotas analogiškam administraciniam nusižengimui – vairavimui neblaiviai. Palikus jį kaltininkės dispozicijoje, didėja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Būtent tai ir yra konfiskavimo esmė: pagal 19 punktą, priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę ją panaudoti dar kartą.
Kokie argumentai prieš konfiskavimą praktiškai neveikia?
Iš šios nutarties ir joje cituojamos praktikos matyti sąrašas, kurio geriau nekartoti kaip vienintelio gynybos pagrindo:
- automobilis reikalingas neįgalaus artimojo priežiūrai;
- tai vienintelis šeimos automobilis;
- šeimos narių interesai apskritai;
- sunki materialinė padėtis ar sveikatos būklė (šias aplinkybes kaip nepakankamas prokuroras nurodė remdamasis ankstesne praktika);
- automobilis įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, nors priklauso abiem – bendraturtis sutuoktinis nelaikomas „kitu asmeniu" BK 72 straipsnio prasme.
Tai nereiškia, kad šeiminė padėtis byloje nesvarbi. Reiškia, kad ji viena, be nieko daugiau, sprendimo nepakeičia.
Kas tada gali turėti reikšmės?
Dėmesio verti tie dalykai, kuriuos kasacinis teismas įvardijo kaip reikšmingus vertinant tikslingumą: ar būtų pasiekti priemonės tikslai ir ar konfiskavimas aiškiai neprieštarautų teisingumo principui. Praktikoje tai reiškia darbą su konkrečiais bylos duomenimis – nuosavybės teisiniu statusu, veikos aplinkybėmis, ankstesniu elgesiu, girtumo laipsniu, veikos motyvu. Ir su procesu: girtumo nustatymo tvarka, matavimo prietaiso patikra, protokolų tikslumas.
Antra kryptis – patys duomenys apie asmenį. Nutarties 11 punkte kasacinis teismas atskirai priekaištavo apeliacinės instancijos teismui, kad šis apsiribojo lakonišku konstatavimu, jog asmuo „kelis kartus baustas administracine tvarka", ir formaliai nurodė, kad kaltę pripažino ir gailėjosi. Tokia argumentacija kasacijos neatlaikė. Vadinasi, ir gynybai neužtenka bendrų frazių – reikia parodyti, kodėl konkrečiu atveju veika yra atsitiktinio pobūdžio.
O kaip su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės?
Toje pačioje byloje buvo sprendžiamas ir laidavimo klausimas (BK 40 straipsnis). Kasacinis teismas priminė esminį kriterijų (9 punktas): duomenų turi pakakti tam, kad teismui nekiltų abejonių, jog asmuo nebenusikals. Kilus pagrįstų abejonių, laikoma, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra.
Byloje abejonių kėlė laikas. Nusikaltimas padarytas nepraėjus nė metams po to, kai buvo baigtas taikyti draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto. Prie to prisidėjo ankstesnis baustumas už greičio viršijimą ir už vairavimą neblaiviai. Visi pažeidimai – toje pačioje srityje. Kasacinis teismas tai įvertino kaip polinkį nesilaikyti įstatymų, o ne kaip atsitiktinumą (12 punktas).
Įdomi procesinė smulkmena: nenustačius sąlygų visumos, teismas apskritai nebesvarstė laiduotojo tinkamumo klausimo (14 punktas). Ginant bylą tai reiškia, kad laiduotojo paieška be atsakymo į klausimą dėl ankstesnio elgesio gali likti bevaisė.
Ką iš to pasiimti vairuotojui
Trumpai: automobilio konfiskavimas BK 2811 straipsnio bylose yra taisyklė, o ne išimtis, ir vertės išieškojimas nėra „švelnesnis variantas pagal prašymą". Tai išimtis, kurią reikia pagrįsti. Šeimos aplinkybės pačios savaime jos nepagrindžia – taip pasakė kasacinis teismas.
Antra – laikas. Kuo anksčiau byloje atsiranda gynyba, tuo daugiau lieka galimybių dirbti su tuo, kas dar nesurašyta: apklausomis, girtumo nustatymo dokumentais, veikos aplinkybių tikslumu. Kai byla pasiekia apeliaciją, dalis šių durų jau uždaryta.
Ir dar viena pastaba, kurią sakau beveik kiekvienam: viena nutartis nėra visos bylos atsakymas. Ji rodo kryptį. Ką ji reiškia jūsų situacijoje, priklauso nuo to, kas surašyta jūsų byloje.
Dažni klausimai
Ar už neblaivų vairavimą automobilis konfiskuojamas visada?
Ar padeda argumentas, kad automobiliu vežiojamas neįgalus artimasis?
Kada vietoj automobilio išieškoma jo vertė?
Ar konfiskuojamas automobilis, kuris yra bendra sutuoktinių nuosavybė?
Koks konfiskavimo tikslas?
Ar teismas gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neblaivaus vairavimo byloje?
Ar ankstesnė administracinė bauda turi reikšmės?
Ar užtenka pripažinti kaltę ir gailėtis?
Ar veikos motyvas turi reikšmės sprendžiant dėl konfiskavimo?
Ar 2026 m. gegužės 20 d. nutartis yra galutinė?
Gresia automobilio konfiskavimas?
Papasakokite situaciją – peržiūrėsiu bylos medžiagą, įvertinsiu kvalifikaciją ir konfiskavimo klausimą, paaiškinsiu realias procesines galimybes ir atstovausiu jums procese. Pirma konsultacija nemokama.
📞 Skambinti +370 617 88080Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, ne individuali teisinė konsultacija. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-719/2026 (kasacinė instancija; sprendimas galutinis). Kiekviena situacija vertinama pagal konkrečias aplinkybes, o ankstesnių bylų rezultatai negarantuoja tokios pačios baigties.