Vairuotojams

Alkoholizmo prevencijos programa (BK 72⁵ str.): kam ją skiria teismas ir ar tai gydymas?

2026-08-05 · 7 min skaitymas · Autorius: Andrius Bubulis, advokato padėjėjas

Nuo 2024 metų teismai neblaivių vairuotojų bylose pradėjo skirti priemonę, kurios anksčiau nebuvo – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Žmonės į ją reaguoja beveik vienodai: „Bet aš ne alkoholikas."

Iki šios pavasario nutarties atsakymo į tą prieštaravimą praktiškai nebuvo. Pats prokuroras kasaciniame skunde nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinimų šiuo klausimu nėra, o žemesnės instancijos teismai tą patį straipsnį taiko skirtingai. Dabar išaiškinimas yra.

Kas apskritai yra ši priemonė?

BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir BK 72⁵ straipsnis atsirado 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Norma trumpa: teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką:

• būdamas abstinencijos būsenos, arba
• apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kasacinis teismas 15 punkte pabrėžė, kad šios dvi sąlygos alternatyvios. Pakanka vienos.

Kodėl dėl šio straipsnio apskritai kilo ginčas?

Byloje vyras vairavo automobilį būdamas neblaivus – nustatyta 2,75 promilės. Pirmosios instancijos teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukė, bet paskyrė tris priemones: draudimą vairuoti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 8 000 Eur dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje.

Apeliacinės instancijos teismas trečiąją priemonę panaikino. Argumentas skambėjo logiškai: programa siejama su priklausomybės ligomis, o priklausomybei būdingas sistemingas, ne vienkartinis vartojimas; byloje duomenų apie priklausomybę nebuvo, žmogus neteistas ir nebaustas už vairavimą neblaiviam.

Prokuroras su tuo nesutiko ir nurodė paprastą dalyką: tokios sąlygos – priklausomybės – BK 72⁵ straipsnyje tiesiog nėra. O jeigu ji būtų, kiekvienoje byloje reikėtų specialisto išvados dėl priklausomybės ligos.

Ką pasakė Aukščiausiasis Teismas?

Kasacinis skundas patenkintas, priemonė atkurta. Svarbiausias sakinys – nutarties 19 punkte:

Skiriant BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę <…> baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę.

Toliau – trys atskiri argumentai, kurie praktikoje svarbūs kiekvienas atskirai.

Pirma, aiškinamasis raštas nėra norma. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Teisingumo ministerijos aiškinamuoju raštu, kuriame kalbama apie edukaciją dėl priklausomybės ligų. Kasacinis teismas 16 punkte nurodė, kad tokia aplinkybė savaime nereiškia, jog priemonė gali būti skiriama tik priklausomam asmeniui.

Antra, sudėties požymis netrukdo. Neblaivumas BK 281¹ straipsnio byloje yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. Iš to buvo bandoma daryti išvadą, kad apsvaigimas negali dar kartą būti pagrindu skirti priemonę. Kasacinis teismas 17 punkte tokį aiškinimą atmetė – straipsnis tokio apribojimo nenustato, o priešinga išvada prieštarautų įstatymo tikslams.

Trečia, priemonė yra prevencinė. 18 punkte nurodyta, kad ji orientuota į edukaciją apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį ir vartojimo rizikas; BK 281¹ straipsnio bylose ji turėtų padėti formuoti atsakingesnį požiūrį į alkoholį, vairavimą ir eismo saugumą. Prevencinių programų tikslas – be kita ko, užkirsti kelią galimoms priklausomybės ligoms. Vadinasi, jos prasmingos ir tada, kai priklausomybės dar nėra.

Ar tai reiškia, kad programa bus skiriama visiems?

Ne. Ir tai svarbiausia dalis gynybai.

Nutarties 20 punkte kasacinis teismas atskirai pasakė, kad teismas sprendžia ir tikslingumo klausimą – įvertindamas veikos padarymo aplinkybes ir asmenį charakterizuojančius duomenis: ankstesnį elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, sveikatos duomenis. Duomenys apie priklausomybę į šį vertinimą įeina, jie tiesiog nėra vieninteliai.

Kitaip tariant, ginčas persikelia iš klausimo „ar asmuo priklausomas" į klausimą „ar konkrečiu atveju tokia priemonė reikalinga".

Kas byloje nulėmė rezultatą?

21 punkte išvardytos aplinkybės, kurios kasaciniam teismui pasirodė reikšmingos:

• 2,75 promilės girtumas – apsvaigimas „neabejotinai lėmė" neatsakingą ir pavojingą elgesį;
• vairavimas vietoje, kurioje įprastai būna intensyvus eismas;
• nors už vairavimą neblaiviam anksčiau nebaustas, daug kartų baustas už kitus administracinius nusižengimus, tarp jų KET pažeidimus;
• praėjus dviem mėnesiams po šios veikos – administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą būnant neblaiviam (2,81 promilės).

Ir atskira pastaba, kurią verta įsidėmėti: asmenybės branda, darbas ir šeima kasaciniam teismui nepadarė įspūdžio dėl paprastos priežasties – visa tai egzistavo ir veikos padarymo metu. Argumentas, kuris nieko nepakeitė iki nusikaltimo, sunkiai ką nors keičia ir po jo.

Ką tai reiškia praktiškai

Jeigu byloje svarstoma ši priemonė, ginčytis, kad „nesu priklausomas", nebeužtenka. Dirbti tenka su kitkuo: su veikos aplinkybėmis, su ankstesnio elgesio vaizdu, su tuo, ar programa konkrečiu atveju iš tikrųjų ką nors pakeis.

Yra ir gera žinia. Priemonė nėra bausmė ta prasme, kaip ją supranta dauguma – tai ne gydymas, ne stacionaras ir ne teistumas. Palyginti su automobilio konfiskavimu (apie jį rašau puslapyje automobilio konfiskavimas) ar ilgu draudimu vairuoti, tai švelniausia iš byloje sprendžiamų priemonių. Byloje, apie kurią kalbame, ji buvo paskirta kartu su kitomis dviem.

Kada, kaip ir kiek laiko ją reikia atlikti, nustato teismas. Todėl prasminga ne tik ginčytis dėl priemonės buvimo, bet ir kalbėtis dėl termino bei programos pasirinkimo.

Dažni klausimai

Straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, ne individuali teisinė konsultacija. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026 (kasacinė instancija; sprendimas galutinis). Kiekviena situacija vertinama pagal konkrečias aplinkybes, o ankstesnių bylų rezultatai negarantuoja tokios pačios baigties.